- velniūkštis
- velniū́kštis dkt.
.
.
velniūkštis — sm. (1) Sch183, K, I, LsB584, Š, Rtr, BŽ610, DŽ, NdŽ, KŽ, Plt; LL20 1. BsMtII58(Srd) menkas, prastas velnias: Mano didelė nosis, o velniūkščio da triskart didesnė (ps.) Rš. Vienas velniūkštis buvo didelis tinginys (ps.) Pn. Pamatę velniūkščiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
velniūkštis — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
biesiūkštis — ×biesiūkštis, ė smob. (1) bieso vaikas, velniūkštis: Vaikai kai biesiūkščiai išsitepę Trgn. Telyčėlė biesiūkštė daržan įšoko Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
biesėnas — ×biesėnas sm. (1) velniūkštis, nenaudėlis: Tai biesėnai paršeliai – neėda be pieno Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
keberėkšt — interj. žr. kaberiokšt: Boba keberėkšt ir nugriuvo Tvr. Keberėkšt nuo lentynos ir sudužo Rk. Velniūkštis keberėkšt išvirto BsMtII58. Keberėkšt (pakniubukšt) ant snukio išvirto girtas J. Keberėkšt ir užsikabino: rankomis ein, o kojos aukštai J … Dictionary of the Lithuanian Language
kelmukas — kelmùkas sm. (2) 1. žr. kelmutis: Ka geresnių grybų nebėr, kiti valgo ir kelmukùs Als. 2. statinis, šampanas (obuolių rūšis): Man kelmùkai gardžiausi obuoliai Dglš. 3. velniukas, velniūkštis (nepiktas keiksmas): Ot reikia lupti kelmuką! Skdv … Dictionary of the Lithuanian Language
kūlvirčiui — adv. žr. kūliavirsčia: Velniūkštis …, kūlvirčiui nusidriekęs, ją vėl sugriebęs BsV323 … Dictionary of the Lithuanian Language
nevalgu — 1 ×nevalgu (plg. l. według) praep. su gen. anot, pasak: Bus šilčiau, nevalgu tavę Vrn. Tai jau bus gardu, nevalgu jų Lzd. Nevalgu jo, reikėjo daug anksčiau avižas pasėti Lp. Nevalgu mano tėvo, duok tu laukui, tai laukas duos tau Švn. Nevalgu jo:… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutaisyti — Š, Rtr, KŽ; N 1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisytas DŽ1. Nutaisyti automobilį NdŽ. ║ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …,… … Dictionary of the Lithuanian Language
palieti — 1 palieti, ja (pàleja), jo tr. 1. R papilti (skystą daiktą): Nepaliek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą paliejo Mrj. | Laistytiniai blynai kepami po … Dictionary of the Lithuanian Language